Kaip elgtis, jei kelyje pastebite laukinį gyvūną?

Lietuvoje kasmet įvyksta apie 2500–3000 eismo įvykių, kai susikerta transporto priemonių ir laukinių gyvūnų keliai. Vienas juodžiausių laikotarpių eismo dalyviams būna spalį, nes tada žvėrių migracijos sezonas pasiekia piką. Nors šalyje nemažai investuojama į specialias priemones vairuotojams apsaugoti nuo šių susidūrimų, tokie sprendimai gelbsti ne visada.

Gyvūno elgesį sunku prognozuoti

Tokių incidentų tikimybė ypač išauga tamsiuoju paros metu užmiesčio ar magistraliniuose keliuose, taip pat miškingose vietovėse ar atviruose laukuose. Žvėries elgesį sunku prognozuoti, tad šis bėdos gali pridaryti net ir tada, kai yra matomas iš toli. Dėl to vairuotojai privalo visada išlikti budrūs ir pasiruošę netikėtumams.

Sunku pasakyti, kodėl matydamas transporto priemonės šviesas ir girdėdamas triukšmą, žvėris kai kuriais atvejais bėga būtent į kelią, bet greičiausiai jis tuo metu sutrinka ir išsigąsta. Akivaizdu viena – jo elgsena gali būti nekontroliuojama, o bet koks papildomas dirgiklis, pavyzdžiui, garsinis signalas, situaciją tik pablogina.

Į kelią išbėgę gyvūnai gali būti agresyvūs, todėl kartais jų nesulaiko net ir apsauginės tvoros ar kitos specialios konstrukcijos. Nemažai arterinių šalies kelių, pavyzdžiui, Vilnius–Panevėžys, miškingose vietovėse atitverti specialia apsaugine tvora. Vis dėlto realybė tokia, kad būtent šis kelias yra vienas pavojingiausių vairuotojams dėl laukinių žvėrių. Jie, nepaisydami apsauginių priemonių, čia kasmet sukelia ne vieną tragišką eismo įvykį.

Gyvūnai į kelią gali iššokti ne tik užmiesčio keliuose, bet ir miestuose – pavyzdžiui, vienoje pagrindinių Vilniaus arterijų, Geležinio Vilko gatvėje, dažnai galima pamatyti migruojančių laukinių gyvūnų. 

Svarbi pirminė reakcija

Profesionalaus lenktynininko Justo Tamašausko teigimu, bene didžiausią įtaką gyvūno reakcijai ir elgesiui kelyje daro pirminė vairuotojo reakcija išvydus netikėtą kliūtį kelyje bei automobilio važiavimo greitis.

„Pirmiausia visiems vairuotojams patarčiau sulėtinti greitį tokiose vietovėse, kur šalikelės matosi prasčiau. Važiuojant nedideliu greičiu padidėja tikimybė išvengti kontakto su gyvūnu. Toliau lieka priimti tinkamus sprendimus valdant patį automobilį“, – sako J. Tamašauskas ir pabrėžia, kad ekstremalioje situacijoje transporto priemonę reikia valdyti kuo švelnesniais ir tolygesniais judesiais – tai galioja kalbant tiek apie stabdymą, tiek apie manevravimą.

„Bet koks staigus judesys pedalu ar vairu automobilį gali padaryti nestabilų. Tuomet galite prarasti jo kontrolę ir kelionę baigti griovyje, nors gyvūnas ir nekels potencialios grėsmės. Tad svarbiausia viską daryti švelniai, vengti staigiai stabdyti, greitėti ar sukioti vairą“, – pataria profesionalus lenktynininkas.

Nors šiuolaikiniai automobiliai turi daugybę vairavimą ekstremaliose situacijose palengvinančių saugos sistemų, J. Tamašauskas priduria, kad kritiniu momentu jos ne visada gali išgelbėti, todėl incidento baigtis vis dėlto labiausiai priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus.

Pasekmes nulemia gyvūno dydis

Apie laukinių gyvūnų keliamą pavojų dažniausiai įspėja kelio ženklai, todėl juos pamatęs vairuotojas, turi sutelkti visą dėmesį ir būti itin pasiruošęs netikėtumams.

Jei vidury kelio staiga atsiras lapė ar kiškis ir bus aišku, kad susidūrimas neišvengiamas, galbūt mažesnė rizika būtų tiesiog tvirtai įsikibti į vairą ir bandyti automobilį išlaikyti tiesiai. Žinoma, gerai, jeigu prieš pat eismo įvykį gyvūnas yra pastebėtas, tačiau susidūrimas su, pavyzdžiui, šernu ar briedžiu, beveik visada sukelia didesnių nuostolių. Dėl šios priežasties reikia ypač akylai sekti kelio ženklus ir važiuoti atidžiau ten, kur kertasi gyvūnų migracijos keliai.

Draudimo ekspertai primena: jei susidūrus laukinis gyvūnas buvo sužeistas arba nugaišo ar buvo sužeisti arba žuvo žmonės, apgadintos transporto priemonės, statiniai, kelio ženklai, atitvarai, kitokie kelio elementai ar kitas turtas, vairuotojas privalo bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešti apie eismo įvykį ir vykdyti pareigūnų nurodymus.

GYVŪNŲ MIGRACIJA EISMO ĮVYKIAI JUSTAS TAMAŠAUSKAS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Pranešama, kad naktį, Vilniaus Santaros klinikose, netikėtai mirė žymus režisierius Eimuntas Nekrošius. Rytoj jis būtų šventęs savo 66 -ąjį gimtadienį. Užuojautas dėl režisieriaus mirties pareiškė aukščiausi šalies vadovai. Eimuntas Nekrošius bus laidojamas Raseinių raj., Šiluvoje.  Mišios bus laikomos lapkričio 21 d. 11:00 Vilniaus Bernardinų bažnyčioje. Atsisveikinimas su velioniu lapkričio 21 d. nuo 12:00 iki 20:00, „Meno Forto“ salėje, Bernardinų g. 8/...
Įvykiai
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ jau aštuntą kartą po visą Lietuvą skleidžia žinią – dalinkimės skaitymo šviesa ir dovanokime naujų knygų šalies bibliotekoms. Kasmet ši akcija iš naujo papildo bibliotekų lentynas ir skaitytojų gretas. Tačiau neretai bibliotekos turi vos vieną populiarios knygos egzempliorių, kurio eilėje po keletą mėnesių laukia dešimtys skaitytojų. Todėl šiais metais „Knygų Kalėdos“ k...
Įvykiai
Įvertinęs vienų iš geriausių aukštųjų mokyklų pasaulyje, tokių kaip Masačusetso technologijų institutas, Stanfordo, Honkongo ir Edinburgo universitetai, patirtį, Vilniaus universitetas (VU) dar daugiau dėmesio skirs bendrųjų studentų kompetencijų – kritinio mąstymo, analitikos, darbo komandoje, lyderystės ir kitų – ugdymui. Šis uždavinys šiais metais tapo universiteto strateginio plano dalimi. Pasak projekto grupės vadovo, karjeros projektų koordinatoriaus...
Įvykiai
Žiema ne už kalnų ir nors jau pamiršome musių zyzimą, kovą su geliančiais uodais – nemalonūs ir namuose tikrai nelaukiami tarakonai žiemos miegu nemiega, o aktyviai drumsčia mums ramybę. Tarakonai – pavojingų ligų platintojai Ūsuotieji vabzdžiai kuria nešvaros įspūdį, jie potencialiai platina įvairius  ligų sukėlėjus. Kadangi tarakonai minta pačiu įvairiausiu organiniu maistu (dažniausiai atliekomis), jie perneša bakterijas ir ligų sukėlėjus. Jei tarakonai...
Laisvalaikis
Vieniems šeimos tradicijos yra bendros šventės ar aktyvios veiklos, o kitiems jos neatsiejamos nuo mamos ar močiutės sekmadieninių blynų kvapo. Šiandien modernias šeimų tradicijas kuria, jomis dalijasi socialiniuose tinkluose ir įkvepia kitus ne viena žymi Lietuvos šeima. Štai trijų vaikų tėtis, tinklaraštininkas Simonas Urbonas šią vasarą su šeima apkeliavo Lietuvą per 40 dienų, o buvusio krepšininko Arvydo Macijausko žmona, kūrybinės studijos „Džimba“ ch...
Sveikata
Mūsų odos ir plaukų grožis priklauso nuo to, kaip jais rūpinsimės. Ypač tai aktualu žiemą. Žiema – tikras išbandymas mūsų kūnui, o darganoti, šalti orai kaipmat nualina ir odą, ir plaukus. Taigi kaip šaltuoju metų laiku tinkamai puoselėti savo grožį? Kokios priemonės – pačios efektyviausios? 10 odos priežiūros patarimų šaltajam sezonui: Veido, o ir kūno odai plauti netiks karštas vanduo, sausinantis ją. Dušo srovė turėtų būti ne šiltesnė nei kambario tempe...
Įvykiai
Pirkėjų krepšeliuose lapkritį vis dažniau atsiduria mandarinai, o gruodį mandarinai tampa pačiu populiariausiu vaisiumi Lietuvoje. Mandarinų tiekėjai daugiausia darbo turi būtent nuo lapkričio iki sausio – šiuo laikotarpiu į parduotuves iškeliauja daugiausia šių sultingų ir kvapnių vaisių. O švenčių laukiantys lietuviai lukštena juos biuruose ir namuose – tuomet staiga pakvimpa Kalėdomis. Artėjant šaltajam sezonui, lapkričio mėnesį, mandarinų paklausa prad...
Įvykiai
Nusipirkai gėrimą – sumokėjai užstatą; pakuotę grąžinai – užstatą atgavai. Tiek su užstato sistema susiduriame mes. Bet šis paprastas 10 ct sumokėjimo ir atsiėmimo mechanizmas – tik ledkalnio viršūnė. „Užstato sistema sukurta taip, kad pagrindiniai jos grandžiai – eiliniam vartotojui – ji būtų kuo paprastesnė ir aiškesnė. Tuo metu tarp gėrimų gamintojų, pardavėjų ir USAD vykstančių procesų mastai gerokai didesni ir sudėtingesni“, – sako užstato sistemą adm...
Įvykiai
Lapkričio 15-ąją minima jau penktoji Europos muzikos terapijos diena. „Muzika mane išjudina“ (Music Moves Me) – toks šių metų Europos muzikos terapijos dienos šūkis. Muzika sužadina mūsų emocijas ir sukelia norą judėti – tai poveikis, darantis įtaką žmonių sveikatai, todėl muzikos terapija dažnai taikoma pacientams. Minint Europos muzikos terapijos dieną, pasikalbėjome su jungtinės Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) ir Lietuvos muzikos ir te...
Čia pateikiama informacija skirta suaugusiems. Patvirtinkite, kad turite 18 metų.