Tarptautinę triukšmo supratimo dieną kviečiame daugiau sužinoti apie savo teises

Šiandien, balandžio 25 d., pasaulyje jau 23-ą kartą minima Tarptautinė triukšmo supratimo diena. Ji skirta skatinti gyventojų susirūpinimą ilgalaikio triukšmo poveikio žala visuomenės sveikatai. Siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į triukšmo keliamus iššūkius, kurti tylesnių namų, tylesnių mokyklų ir tylesnio poilsio aplinką, ugdyti visuomenės atsakomybę už sveikos aplinkos kūrimą sau ir savo vaikams.

Tarptautinės triukšmo supratimo dienos minėjimą 1996 m. inicijavo Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno siekianti organizacija „Klausos ir komunikacijos centras“ (angl. „The Center for Hearing and Communication“), kurios darbo tikslas pagerinti gyvenimo kokybę žmonėms su klausos sutrikimais.

Kraštutiniais atvejais triukšmas gali sukelti klausos pažeidimus. Klausos pažeidimo rizika aktuali triukšmingose darbo vietose dirbantiems žmonėms arba nelaimingų atsitikimų atvejais. Didelis dėmesys skiriamas vaikų ir paauglių klausos sutrikimams, ypač išpopuliarėjus patogiems asmeniniams muzikos klausymosi įrenginiams (ausinukams). Pagal Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro 2013 m. paskelbtą ataskaitą „ENNAH – Triukšmo ir sveikatos Europos tinklas. Galutinė ataskaita“, dėl pramoginės veiklos keliamo triukšmo poveikio apie 17-ai proc. paauglių yra susilpnėjusi klausa, 5–10 proc. jaunų muzikos klausytojų dėl penkerius ar daugiau metų trunkančio triukšmo poveikio rizikuoja prarasti klausą. Tai gali atsitikti visiems, kas ilgiau nei vieną valandą per dieną klausosi garsios muzikos.

Triukšmas žmonių sveikatą veikia ne tik tiesiogiai, pavyzdžiui, pažeisdamas klausą, bet ir netiesiogiai – dirgindamas ar trikdydamas miegą. Aukšto lygio ilgalaikis transporto eismo ar pramoninės veiklos triukšmas neigiamai veikia žmonių sveikatą ir gali sukelti tokius sveikatos sutrikimus, kaip padidėjęs kraujospūdis, širdies ir kraujotakos sistemos ligos, insultas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro atstovų teigimu, triukšmas yra ne tik aplinkosaugos problema, bet ir veiksnys, keliantis vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai. PSO Europos regiono biuro 2011 m. išleistame leidinyje „Aplinkos triukšmo ligų našta. Prarastų sveikų gyvenimo metų kiekybinis įvertinimas Europoje“ skelbiama, kad dėl transporto sukeliamo triukšmo Europos gyventojai kasmet praranda ne mažiau kaip 1mln. sveiko gyvenimo metų. Triukšmas ne tik dirgina ar trikdo žmonių miegą, bet gali sukelti širdies priepuolius, susilpninti gebėjimą mokytis, būti spengimo ausyse priežastimi. Palyginti su kitomis aplinkosaugos sritimis, aplinkos triukšmo lemiama ligų našta pagal savo mastus yra antra po oro taršos.

Neigiamas triukšmo poveikis lemia ne tik tiesiogines išlaidas sveikatos priežiūrai, bet ir netiesiogines išlaidas, susijusias su darbuotojų darbo kokybės sumažėjimu, ankstyvesniu nedarbingumu, papildomomis garso izoliacijos įrengimo išlaidomis būstuose bei nekilnojamojo turto nuvertėjimu.

Europos Parlamentas ir Taryba siekia, kad ne vėliau kaip iki 2020m. Europoje būtų reikšmingai, iki beveik PSO rekomenduojamo lygio (iki 2009 m. PSO rekomendacijose rekomenduojamos 40dB L nakties triukšmo lygio vertės nakties metu) sumažinta akustinė tarša. Tam būtina įgyvendinti atnaujintą ES triukšmo politiką, suderintą su naujausiomis mokslo žiniomis, imtis priemonių triukšmui mažinti jo susidarymo šaltinyje, projektuojant miestus naudoti naujoves.

Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje numatyta, kad gyventojų, teigiančių, jog jie kenčia nuo triukšmo, dalis iki 2020 m. ir iki 2025 m. turi mažėti po 5 proc. nuo 2012 m. lygio.

Nacionalinėje programoje nustatytiems tikslams pasiekti Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi priemonių triukšmo valdymo teisiniam reguliavimui tobulinti. 2016m. Seimas priėmė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimą, kuriame didžiausias dėmesys skirtas tobulinti strateginio triukšmo kartografavimo ir veiksmų planavimo reikalavimus.

Atsižvelgiant į Triukšmo valdymo įstatymo pasikeitimus, Vyriausybė patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą naują statybos darbų keliamo triukšmo kontrolės vykdymo tvarką bei naujos redakcijos pirminės ir suvestinės triukšmo valdymo informacijos teikimo taisykles. 2018m. balandžio mėn. Vyriausybė patvirtino Triukšmo valdymo įstatymą įgyvendinantį nutarimą, kuriame yra nauja triukšmo prevencijos veiksmų planų sudarymo tvarka. Pastarojoje tvarkoje nustatyta, kaip didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose) ir didžiausio intensyvumo keliuose bei geležinkeliuose bus sprendžiamos transporto keliamo triukšmo valdymo problemos.

Taip pat rengiami ir kiti nauji teisės aktai, kurie nustatys detalesnius strateginio triukšmo kartografavimo ir triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo reikalavimus. Nuo 2018 m. gegužės mėn. įsigalios naujos redakcijos Lietuvos higienos norma dėl infragarso ir žemo dažnio garsų ribinių dydžių gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose. Atsižvelgiant į žalingesnį infragarso ir žemo dažnio garsų poveikį visuomenės sveikatai, palyginti su įprastu triukšmu, infragarso ir žemo dažnio garsų ribinius dydžius reglamentuojančioje Lietuvos higienos normoje nustatyti griežtesni reikalavimai, palyginti su tais, kurie taikomi įprastam triukšmui vertinti.

Laukdama naujų PSO rekomendacijų dėl aplinkos triukšmo Europos regionui, Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo rengti ir naujos redakcijos triukšmo ribinius dydžius reglamentuojančios Lietuvos higienos normos pakeitimą. Artimiausiu metu planuojama konsultacijoms su visuomene ir derinti su suinteresuotomis institucijomis paskelbti naują Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimo projektą, kuris iš esmės bus skirtas tobulinti triukšmo kontrolės sritį.

Kada šiuo metu Lietuvoje galioja ramybės laikas?

Seimas 2017 metais priėmė Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo patikslino nuostatas dėl administracinės atsakomybės už keliamą triukšmą ramybės laiku, t. y. pakeičiant vakaro ir nakties metotrukmės laiko tarpus.

Pakeitus ANK 488 str. (Viešosios rimties trikdymas ) 1 dalį nustatyta, kad baudą nuo 20 iki 80 eurų užtraukia:

šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val. metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Anksčiaušiame ANK straipsnyje vakaro metas buvo siejamas su laikotarpiu nuo 18 val. iki 22 val., o nakties metas–nuo 22 val. iki 6 val.

Naujasis vakaro ir nakties laiko reglamentavimas, paliekant ankstesnį baudos dydį už triukšmavimą vakare ir naktį, nustatytas siekiant suvienodinti „vakaro meto“ ir „nakties meto“ sąvokas su į tvirtintomis Triukšmo valdymo įstatyme: šio įstatymo 2 str. numatyta, jog vakaro metu yra laikomas laiko tarpas nuo 19 iki 22 valandos (28 dalis) , o nakties metu – laiko tarpas nuo 22 iki 7 valandos (9 dalis) . Tai reiškia, kad ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 valandos vakaro iki 7 valandos ryto.

Kaip gali būti matuojamas kaimynų keliamas triukšmas?

Yra nustatytos tam tikros higienos normos, kuriose yra nurodyti ribiniai triukšmo dydžiai ne tik vakaro, nakties, bet ir dienos metu, kuriuos viršyti taip pat draudžiama. Šiuo metu yra nustatyta, jog leidžiami triukšmo dydžiai gyvenamosiose patalpose dienos metu – 45 dB, vakaro metu – 40 dB, nakties metu – 35 dB (Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“). 

triukšmas ramybėsvalandos LRsveikatosapsaugosministerija ramybėslaikas triukšmas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Daugiau kaip 40 Lietuvos profesinių sąjungų vieningai skelbia palaikymą mokytojams ir rengia masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“. Sekmadienį, 14 valandą numatomos eitynės ir protesto mitingas prie Vyriausybės. Su mokytojais ir už mokytojus. Šia akcija norima parodyti, kad pedagogai yra ne vieni ir  visuomenė solidarizuojasi su mokytojais ir kad  kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu.  14 valandą gyva žmonių grandine susikabins rankomis...
Įvykiai
Gruodžio 3 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyko padėkos vakaras, į kurį  susirinko daugiau nei keturi šimtai savanorių iš visos Lietuvos, paskyrusių savo laiko Lietuvai – įvairioms savanorystės veikloms. Filharmonijoje vyko vieno iš kertinių valstybės atkūrimo šimtmečio projektų „Šimtmečio dovanos“ finalinis renginys. Vos kiek daugiau nei prieš metus startavęs „Šimtmečio dovanų“ projektas suvienijo daugiau nei 400 000 žmonių, kurie Lietuvai padova...
Gamta
„Pastarąjį dešimtmetį Kalėdos daug dažniau būna su lietumi nei su sniegu. Aš sakyčiau, kad labiau reikėtų tikėtis Kalėdų be sniego“, – portalui LRT.lt sako VU Geomokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, klimatologas Justinas Kilpys. Kad per šventės galėsime džiaugtis sniegu, negarantuoja ir etnologas Libertas Klimka, kuris dar rudenį pasinaudojo liaudies išmintimi ir nuspėjo, kad žiema bus be didesnių šalčių.  Galimi staigūs svyravimai ir Kalėdos b...
Laisvalaikis
Pastaraisiais metais nuolat augantis vergų skaičius rodo, kad visuotinės žmogaus teisių deklaracijos skelbimai dėl vergovės ir prekybos žmonėmis uždraudimo gali virsti tuščiu garsu, jei tokiems reiškiniams nebus aktyviai priešinamasi. Tai, kad dabar nemažai civilizuoto pasaulio žmonių džiaugiasi laisve, yra didelis, neseniai iškovotas laimėjimas, dalinė pergalė prieš vieną nemaloniausių ir seniausių institucijų – vergovę. Ji buvo žinoma visuose žemynuose (...
Laisvalaikis
Į Lietuvą, Vilniaus „Siemens“ areną, pirmą kartą atvykstančios trupės „The Illusionists“ magas portugalas Luis de Matos vadinamas Magijos meistru. Jis magijos klasikos ekspertas, sukaupęs daugiau nei 5 tūkst. magijos knygų, parašytų nuo XVI a., biblioteką ir pelnęs ne vieną dešimtį garbių apdovanojimų. Per futbolo stadiono Porto mieste, Portugalijoje, atidarymą jis vienu metu pradangino 52 001 šilkinę nosinaitę ir pateko į Gineso rekordų istoriją. „Aš esu...
Laisvalaikis
Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad privalu laikytis žvejybos ant ledo reikalavimų ir elgtis atsakingai. Artimiausiomis dienomis, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT), ledo danga jau susidarys ir vidutinio gylio ežeruose. Ledas laikomas nesaugiu, jeigu yra plonesnis nei 7 cm. Jis formuojasi nuo priekrantės zonos, todėl yra saugus tik...
Įvykiai
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje nagrinėjo UAB „Small Planet Airlines" vadovo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei. Spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas vertino įmonės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, teikiamus finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, taip pat - įmonės mokumą ir veiklos tęstinumą. Teismas nustatė, kad bendrovė, turėdama te...
Laisvalaikis
Jokių patvirtintų žinių apie Šv. Kotrynos asmenybės istoriškumą nėra. Anot legendos, ji turėjo būti gimusi ir gyvenusi Aleksandrijos mieste Egipte III a. pb. − IV a. pr. Tyrinėtojas Joseph Simon Assemani (1687–1768) siejo ją su istorine kilminga Aleksandrijos moterimi, kuriai buvo pasiūlyta tapti imperatoriaus Maksentijaus meiluže, tačiau jinai atsisakė. Po to buvo persekiota imperatoriaus, jos turtas konfiskuotas, pati ištremta. Rufinas Akvilietis ją vadi...
Įvykiai
„Tele2“ Išankstinio mokėjimo paslaugos „Pildyk“ reklama, pristatanti neribotą internetą naktimis ir savaitgaliais, laimėjo tarptautinio kūrybingumo festivalyje „Epica Awards“. Bronzą šiame konkurse iškovoti padėjo drakonas, menamai pagamintas iš tualetinio popieriaus. Abejingų nepaliko išskirtinė iliustracija „Žaidėme su mintimi, pagrįsta įžvalga, jog daug žmonių turi įprotį į tualetą neštis telefoną ir naršyti internete. Jei gigabaitai baigiasi, naršymą t...