Pasaulinė vandens diena: kiek ilgai turėsime, ką švęsti?

Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena skatina atkreipti dėmesį į vandens vartojimo tendencijas, kurios nėra džiuginančios. Štai Pietų Afrikos Respublikoje greičiau nei už poros mėnesių gali baigtis geriamas vanduo, o švaraus vandens šiuo metu stokoja apie 60 mln. Nigerijos gyventojų. Dar apie 1,7 milijardai žmonių gyvena upių baseinuose, kur vandens paklausa viršija pasiūlą. Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva ir kokiu būdu kiekvienas galėtume prisidėti prie ekologiškesnio vandens vartojimo?

Žmonių populiacija vis auga, o vandens ištekliai – mažėja. Kasmet vandens suvartojimas visame pasaulyje išauga po 1,6 proc.: žmonija sunaudoja 4 tūkst. km3 vandens, kas prilygsta vienam iš didžiausių JAV – Mičigano – ežerui. Toks kiekis yra trigubai didesnis nei buvo sunaudojama prieš penkiasdešimt metų.

Remiantis Ramiojo vandenyno instituto (angl. The Pacific Institute) 2017 m. duomenimis, daugiausia vandens – 70 proc. – sunaudojama žemės ūkyje. Skaičiuojama, kad dėl nuolat augančios populiacijos iki 2035 m. maisto produkcijos gamyba padidės 69 proc. Šiandien daugmaž 1,7 milijardai žmonių gyvena upių baseinuose, kur vandens paklausa viršija pasiūlą – spėjama, kad iki 2050-ųjų žmonių skaičius išaugs iki 2,3 milijardų.

Svarbu išsaugoti vandens kokybę

Pasak dr. Ramunės Albrektienės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) chemijos ir bioinžinerijos katedros dėstytojos , Lietuvoje gėrimui naudojamas tik požeminis vanduo, kurio turime pakankamai.

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, saugiai, nepažeidžiant gamtinės pusiausvyros, iš gelmių galima išgauti net 3,72 mln. kubinių metrų vandens per dieną: šiuo metu sunaudojama tik apie 12–14 proc. galimo požeminio vandens kiekio. Požeminis vanduo, kuriame gausu įvairių mineralų ir kitų naudingų mikroelementų, priklauso prie atsinaujinančių gamtos išteklių, kurių pakaks ilgam.

„Pagrindinis tikslas būtų išsaugoti ne požeminio vandens išteklių kiekį, bet jų kokybę“, – pabrėžė R. Albrektienė, pridurdama pastaruosius keletą metų matanti gerų ženklų vandens vartojimo srityje.

Vis daugiau žmonių geria vandenį iš čiaupo. Daugelyje mokyklų vaikai ir mokytojai taip pat renkasi vandentiekio vandenį, todėl anksčiau naudotos atvežtinės 20 l talpos nūdien stovi tuščios.

„Smagu matyti naujos mados – gertuvių naudojimo – paplitimą, ypač – tarp jaunimo. Taip pat stebiu pasikeitimus mokyklų bei darželių valgyklose: beveik visur stovi vandens ąsotėlis, pagardintas citrina ar apelsinais. Manau, kad su vis populiarėjančia sveika gyvensena, skleidžiamu švietimu apie vandenį, keičiasi ir vandens vartojimas bei požiūris į jį“, – džiaugėsi VGTU dėstytoja.

Vanduo iš čiaupo – ekologiškas sprendimas

R. Albrektienė įsitikinusi – ekologiškiausias ir pigiausias vandens vartojimas – vandens gėrimas iš čiaupo. Gerdami vandenį iš čiaupo mažiname plastiko naudojimą, o tai reiškia, kad prisidedame prie klimato šiltėjimo efekto mažinimo. Vandens buteliukų pagaminimui išskiriama 2,5 mln. tonų per metus anglies dioksido dujų, kurios daro didžiausią įtaką klimato šiltėjimui. Taip pat prisidedame ir prie vandens taupymo, nes 1 l vandens buteliuke pagaminimui reikia sunaudoti 2,8 l vandens.

LVTA prezidento Broniaus Miežutavičiaus teigimu, palyginus su kitomis pasaulio šalimis, esame laimingi, turėdami daug bei kokybiško geriamo vandens.

„Galime stebėtis, galime ne, tačiau dar 2013 m. Jungtinių tautų organizacija yra nustačiusi, kad daugiau žmonių pasaulyje naudojasi mobiliuoju telefonu nei turi prieigą prie nuolat veikiančio tualeto – ką jau kalbėti apie švarų, saugų geriamąjį vandenį. Požeminio geriamojo vandens kokybė Lietuvoje yra puiki, o ištekliai – didžiuliai, todėl Pasaulinę vandens dieną galime sutikti ramūs, – kalbėjo LVTA vadovas. – Tikiu, kad sulauksime ir tokios dienos, kai, pasikeitus žmonių įpročiams, nustosime masiškai vartoti vandenį iš plastikinių buteliukų.“

Švietimas prasideda nuo jaunimo

Nuo 2003 m. dirbdama UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens laboratorijoje, R. Albrektienė pastebėjo, kad labai daug žmonių stokoja žinių apie vandenį ir juos veikia įvairūs mitai.

„Norėjosi skleisti žinią apie Lietuvos turtą ir pasididžiavimą – požeminį vandenį, jo kokybę, paruošimo būdus, išsklaidyti įvairiausius mitus, keisti vartojimo įpročius. Tą geriausia daryti per vaikus, jaunus žmones: jų karta daug greičiau pakeičia nuomonę, sparčiau susiformuoja naujus vartojimo įpročius“, – teigė VGTU dėstytoja.

Intensyvus švietėjiškas darbas apie geriamąjį vandenį prasidėjo 2013 m. Su edukacine programa apie vandenį specialistė aplankė daug Vilniaus mokyklų ir darželių. Dabar, dirbdama dėstytoja VGTU, R. Albrektienė ir toliau šviečia studentus apie vandenį, o kartu su LVTA visoje šalyje vykdo edukacinį projektą „Ar Tau įdomus geriamasis vanduo?“.

vanduo vandensdiena vandenssuvartojimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
1 peržiūra lapkričio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Lapkričio 22 d. pirmąkart Lietuvoje koncertuosiantis garsus vokiečių pianistas Niklas Paschburg naujausiame vaizdo klipe atgaivino kultiniu vadinamą riedlenčių sporto filmą. Muzikantas naujo singlo „Anew“ vaizdo klipe panaudojo ištraukas iš 1962 m. išleistos riedlenčių populiarinimui skirtos juostos „America’s Newest Sports“. Originalaus filmo, kurį nufilmavo dokumentinių filmų režisierius Bruce Brown, trukmė yra 11 min., todėl kuriant N. Paschburg video j...
Laisvalaikis
Tamsus alus ir juodųjų serbentų pyragas? O gal kvietinis alus ir „Pana Cotta“? Tokie deriniai daugeliui gali pasirodyti neįprasti, tačiau jie nustebins naujais patyrimais. Prie tinkamos alaus rūšies galima priderinti įvairų maistą, tereikia atrasti harmoniją tarp šių dviejų dalykų. „Jei saldumynus galima derinti su padažais, obuolių pyragą –su plombyru, tad ir alus gali derėti su desertais. Derinimui svarbu parinkti produktus, kurie padeda atskleisti viena...
Laisvalaikis
Po ilgo laiko – nauja lietuviška daina „Liūdnos akys“. Pirmą kartą – toks magiškas ir tiek daug jėgų pareikalavęs vaizdo klipas. Su dviem geromis naujienomis grupė „Garbanotas“ žengia į paskutinį rudens mėnesį. Trečia, svarbiausia – gruodžio mėnesį kolektyvas išleidžia pirmąjį vien lietuviškų dainų albumą „Paskutinė saulė“.  „Prieš tris metus sėdėjau vienoje Vilniaus kavinių, nusiminęs, nes, matyt, svarsčiau kažkokias ateities vizijas. Kaip kažką pasakyti...
Sportas
Ketvirtadienį Vilniuje startavusiame „Turkish Airlines Baltic Challenge Cup“ turnyre dramatišką pergalę po baudinių serijos iškovojo Lietuvos nacionalinė rinktinė.   Per plauką nuo pergalės per pagrindinį laiką buvę lietuviai galiausiai buvo priversti žaisti pratęsimą, tačiau nepalūžo ir iškovojo pirmąją naujojo trenerio Danielio Lacroix pergalę su Lietuvos rinktine – Japonijos rinktinę įveikę po baudinių serijos – 3:2.   Pirmasis kėlinys sėkmingesnis buvo...
Sportas
Lapkričio 8-11 dienomis Vilniuje įvyks karščiausias metų ledo ritulio renginys – „Turkish Airlines Baltic Challenge Cup“ turnyras, kuriame Lietuvos nacionalinė ledo ritulio rinktinė pradės naująjį savo istorijos etapą. Vilniaus „Pramogų“ arenoje įvyksiantis renginys šiemet bus gerokai pasikeitęs – puikiai žinomus rėmėjus pritraukęs Baltijos šalių rengiamas turnyras turės šešias dalyves, kurios varžysis dvejose grupėse. Iš viso per keturias dienas ledo ritu...
Įvykiai
Eidamas 69 metus antradienį mirė teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis. Pranešama, kad aktorius sirgo, bet dirbo iki paskutinės dienos. Užuojautas šeimai ir artimiesiems jau pareiškė šalies Prezidentė, Premjeras ir Seimo Pirmininkas.
Transportas
Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ reikšmingai atnaujino savo lojalumo programą PINS, pristatydama naują paslaugą „airBaltic“ lojalumo klubą, pritaikytą skirtingiems klientų poreikiams. Naujoji skaitmeninė platforma teiks papildomus pasiūlymus klientams, kurie lėktuvu keliauja vos keletą kartų per metus.  „PINS lojalumo programa buvo gerai įvertinta Baltijos šalyse ir Suomijoje, kur prie jos prisijungė virš 2,4 mln. vartotojų. Mobilioji PINS programa...
Įvykiai
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika kartu su kitais Seimo nariais registruoja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama išspręsti sisteminį naminių gyvūnų ženklinimo poreikį. Tai padės išvengti problemų, kurias sukelia neatsakingi gyvūnų augintojai, nelegalūs daugintojai ar pardavėjai. „Siūlome, kad kates ir šunis būtų privaloma ženklinti poodinėmis mikroschemomis, o jų registravimą ir ženklinimą organizuotų...
Kultūra
2018 m. lapkričio 15 d. Vilniaus mažasis teatras kviečia į spektaklį „Maskaradas“, kuris pirmą kartą bus vaidinamas naujoje erdvėje – Compensa koncertų salėje, Vilniuje. Tai spektaklis, pritraukiantis pilnas žiūrovų sales, išliekantis amžinai aktualus, jaudinantis, gydantis sielą. Šis, kaip ir dauguma kitų Vilniaus mažojo teatro spektaklių, yra apie siekį gyventi kitaip. „Norisi, bet neišeina: arba gyvenimas per trumpas, arba pernelyg daug smūgių, arba per...