Lietuvai 100: valstybines šventes švenčia tie, kam gera gyventi Lietuvoje

Ar mokame švęsti šventes: tiek asmenines, tiek valstybines? Socialinis psichologas dr. Visvaldas Legkauskas sako, kad vidinė paskata švęsti svarbias šalies datas kyla tuomet, kai žmogui gera gyventi toje Valstybėje. Šiemet įvairios organizacijos, institucijos, privačios iniciatyvos ruošiasi švęsti, pastatai, miestų gatvės, automobiliai papuošti trispalvėmis. Ir nors pasirinkimas, kaip minėti Vasario 16- ąją, didelis,  atlikta apklausa sako, kad tik pusė lietuvių švenčia valstybines šventes.

Šiemet Vasario 16-oji – ypatinga diena, tai šimtosios Lietuvos valstybės atkūrimo metinės ir prekybininkai mato, jog tautiečiai šaliai svarbiai datai šįkart ruošiasi iš anksto, gausiai perka trispalves vėliavas. Skaičiuojama, kad per sausio mėnesį ir pirmąsias vasario dienas nupirkta dvigubai daugiau trispalvių nei per visus 2017 metus, o lyginant šį sausio mėnesį su praėjusių metų sausiu – tautinių vėliavų poreikis išaugo net 8 kartus.

Tačiau, ką tautiečiai veiks per Valstybės atkūrimo dieną? Ar tik iškels trispalvę ir namuose žiūrės televizorių, o gal eis į koncertus ir kitus pramoginius renginius, suplūs į miestų aikštes paklausyti kalbų ir pažiūrėti trispalvės kėlimo ceremonijų? Galbūt Lietuvai svarbią istorinę datą paminės su šeima ir draugais puoselėdami unikalias tradicijas.

Klausimų daug, tačiau psichologas V. Legkauskas įsitikinęs, kad valstybinių švenčių šventimas tampriai susijęs su žmogaus tautinės savimonės stiprumu, o ji savo ruožtu priklauso nuo dviejų dalykų: „Svarbu, ar žmogus gerai jaučiasi būdamas šios grupės, t.y. tautos dalimi. Jeigu jis galvoja, kad šioje valstybėje gyventi jam blogai, tuomet ir valstybinės šventės tampa mažiau brangios bei svarbios širdžiai. Antras dalykas – ar žmogus jaučia pavojų? Kitaip tariant, gresiančio pavojaus akivaizdoje tautinė savimonė sustiprėja: kai aš stovėjau Baltijos kelyje, buvau didesnis lietuvis negu praėjus metams ramioje aplinkoje, saugiai dirbant ir saugiai gyvenant“, – sako socialinis psichologas.

Kaip lietuviai švenčia

Aatlikta apklausa rodo, kad didžioji dalis žmonių valstybines šventes švenčia su šeima ar giminėmis – 73 procentai, su draugais – 18 procentų, ir labai maža dalis žmonių valstybines šventes pamini vieni arba drauge su kokiomis nors organizacijomis, pavyzdžiui Lietuvos Šaulių sąjunga ar skautais.

„Palaikyti ir puoselėti valstybines šventes, kaip tautinės savimonės dalį, reikia. Tačiau nereikėtų jų dirbtinai skatinti, – sako V. Legkauskas, – ypač jeigu šventimo būdai labai primena tarybinius laikus tik su kitos spalvos vėliavomis – tuomet nereikia tikėtis, kad jie prilips šiais laikais ir žmonės kažkokiu būdu bus priversti švęsti.“

Daugiausia apklausos apie valstybinių švenčių tradicijas respondentų savo dėmesį skiria domėjimuisi Lietuvos istorija, prisimena svarbiausius faktus – 78 proc. Taip pat didelė dalis respondentų eina į koncertus miestų aikštėse, renkasi kitus pramoginius renginius, panašus skaičius – apie 70 procent ų, gieda Lietuvos himną ir iškelia trispalvę vėliavą.

Puošiasi tautine atributika, trispalvės spalvomis – 28 procentai, panašus skaičius eina paklausyti oficialių valstybės vadovų kalbų ir dalyvauja šventinėse ceremonijose, eina į istorinėse ekskursijas, viktorinas.

Beveik du trečdaliai respondentų per valstybines šventes laiką leidžia namuose prie televizoriaus ir žiūri šventinę programą, o 40 procent ų per laisvas valstybinių švenčių dienas tiesiog tvarkosi savo asmeninius reikalus.

Anot V. Legkausko, valstybinių švenčių šventimui įtakos turi ir kartų skirtumai: vyresnioji karta, kuri užaugo dar sovietmečiu, yra pratusi prie tradicijos – paradas, kalba iš tribūnos, pamojavimas vėliavėlėmis ir koncertas. Tačiau tokia švenčių schema jaunajai karta neatpažįstama.

„Patriotizmas, kaip ir minėjau, yra jausmas, kylantis grėsmės akivaizdoje, o jaunoji karta okupacijos nebeatsimena arba net nėra jos patyrusi. Apskritai dauguma lietuvių šiandien nejaučia jokių rimtų grėsmių. Aš kalbu ne apie objektyvias grėsmes, o apie tai, kaip žmogus pats suvokia savo saugumą, – paaiškina V. Legauskas. – Normaliai gyvenantis žmogus retai save priskiria prie patriotų. Tai matome ir gilias demokratines tradicijas puoselėjančiose šalyse, kuriose taika vyrauja jau ilgą laiką. Patriotai ten yra žmonės, kurie jaučia grėsmę – neturtingieji, bijantys negauti darbo arba socialinės išmokos dėl emigrantų. Tačiau kai tik pradeda normaliai gyventi, jų patriotizmas baigiasi. Lietuvoje galime matyti tokių pačių pavyzdžių: Lietuva – lietuviams, Tautinio jaunimo sąjunga „Jaunalietuviai“ per Vasario 16-tą bėgiojo gatvėmis su vėliavomis ir mušėsi su policija. Bet paskui paaugo, rado darbus, pajuto saugumą ir baigėsi visas jų patriotizmas.“

V. Legkauskas įsitikinęs, kad svarbu skatinti švęsti valstybines šventes, tačiau tai reikia daryti ne dirbtinai, o gerinant Lietuvos piliečių gyvenimą. Mat kuo geriau žmonės jaučiasi savoje šalyje, tuo palankiau vertina ir jos šventes, juk gerėjant gyvenimui, proporcingai auga ir tautinė savimonė. Anot psichologo, ji nebus labai patriotinė ir radikali kaip grėsmės akivaizdoje, tačiau skatins valstybines šventes matyti kaip dar vieną būdą prisiminti gerus dalykus.

O artėjant Lietuvos valstybės šimtmečiui, matyti, kad atsiranda ir vis daugiau originalių būdų švęsti valstybines šventes, trispalvė vėliava su pasididžiavimu keliama ne tik ant namų sienų, bet ja puošiami langai, automobiliai, gatvės.

vėliava valstybinėsšventės šventimas vasario16
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
4 peržiūros lapkričio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Lapkričio 22 d. pirmąkart Lietuvoje koncertuosiantis garsus vokiečių pianistas Niklas Paschburg naujausiame vaizdo klipe atgaivino kultiniu vadinamą riedlenčių sporto filmą. Muzikantas naujo singlo „Anew“ vaizdo klipe panaudojo ištraukas iš 1962 m. išleistos riedlenčių populiarinimui skirtos juostos „America’s Newest Sports“. Originalaus filmo, kurį nufilmavo dokumentinių filmų režisierius Bruce Brown, trukmė yra 11 min., todėl kuriant N. Paschburg video j...
Laisvalaikis
Tamsus alus ir juodųjų serbentų pyragas? O gal kvietinis alus ir „Pana Cotta“? Tokie deriniai daugeliui gali pasirodyti neįprasti, tačiau jie nustebins naujais patyrimais. Prie tinkamos alaus rūšies galima priderinti įvairų maistą, tereikia atrasti harmoniją tarp šių dviejų dalykų. „Jei saldumynus galima derinti su padažais, obuolių pyragą –su plombyru, tad ir alus gali derėti su desertais. Derinimui svarbu parinkti produktus, kurie padeda atskleisti viena...
Laisvalaikis
Po ilgo laiko – nauja lietuviška daina „Liūdnos akys“. Pirmą kartą – toks magiškas ir tiek daug jėgų pareikalavęs vaizdo klipas. Su dviem geromis naujienomis grupė „Garbanotas“ žengia į paskutinį rudens mėnesį. Trečia, svarbiausia – gruodžio mėnesį kolektyvas išleidžia pirmąjį vien lietuviškų dainų albumą „Paskutinė saulė“.  „Prieš tris metus sėdėjau vienoje Vilniaus kavinių, nusiminęs, nes, matyt, svarsčiau kažkokias ateities vizijas. Kaip kažką pasakyti...
Sportas
Ketvirtadienį Vilniuje startavusiame „Turkish Airlines Baltic Challenge Cup“ turnyre dramatišką pergalę po baudinių serijos iškovojo Lietuvos nacionalinė rinktinė.   Per plauką nuo pergalės per pagrindinį laiką buvę lietuviai galiausiai buvo priversti žaisti pratęsimą, tačiau nepalūžo ir iškovojo pirmąją naujojo trenerio Danielio Lacroix pergalę su Lietuvos rinktine – Japonijos rinktinę įveikę po baudinių serijos – 3:2.   Pirmasis kėlinys sėkmingesnis buvo...
Sportas
Lapkričio 8-11 dienomis Vilniuje įvyks karščiausias metų ledo ritulio renginys – „Turkish Airlines Baltic Challenge Cup“ turnyras, kuriame Lietuvos nacionalinė ledo ritulio rinktinė pradės naująjį savo istorijos etapą. Vilniaus „Pramogų“ arenoje įvyksiantis renginys šiemet bus gerokai pasikeitęs – puikiai žinomus rėmėjus pritraukęs Baltijos šalių rengiamas turnyras turės šešias dalyves, kurios varžysis dvejose grupėse. Iš viso per keturias dienas ledo ritu...
Įvykiai
Eidamas 69 metus antradienį mirė teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis. Pranešama, kad aktorius sirgo, bet dirbo iki paskutinės dienos. Užuojautas šeimai ir artimiesiems jau pareiškė šalies Prezidentė, Premjeras ir Seimo Pirmininkas.
Transportas
Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ reikšmingai atnaujino savo lojalumo programą PINS, pristatydama naują paslaugą „airBaltic“ lojalumo klubą, pritaikytą skirtingiems klientų poreikiams. Naujoji skaitmeninė platforma teiks papildomus pasiūlymus klientams, kurie lėktuvu keliauja vos keletą kartų per metus.  „PINS lojalumo programa buvo gerai įvertinta Baltijos šalyse ir Suomijoje, kur prie jos prisijungė virš 2,4 mln. vartotojų. Mobilioji PINS programa...
Įvykiai
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika kartu su kitais Seimo nariais registruoja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama išspręsti sisteminį naminių gyvūnų ženklinimo poreikį. Tai padės išvengti problemų, kurias sukelia neatsakingi gyvūnų augintojai, nelegalūs daugintojai ar pardavėjai. „Siūlome, kad kates ir šunis būtų privaloma ženklinti poodinėmis mikroschemomis, o jų registravimą ir ženklinimą organizuotų...
Kultūra
2018 m. lapkričio 15 d. Vilniaus mažasis teatras kviečia į spektaklį „Maskaradas“, kuris pirmą kartą bus vaidinamas naujoje erdvėje – Compensa koncertų salėje, Vilniuje. Tai spektaklis, pritraukiantis pilnas žiūrovų sales, išliekantis amžinai aktualus, jaudinantis, gydantis sielą. Šis, kaip ir dauguma kitų Vilniaus mažojo teatro spektaklių, yra apie siekį gyventi kitaip. „Norisi, bet neišeina: arba gyvenimas per trumpas, arba pernelyg daug smūgių, arba per...