Naujas požiūris į tradicijas: Rumšiškėse pristatyti trispalviai blynai

Vasario10 dieną Rumšiškėse praūžė Užgavėnių šventė, kurioje lankytojai ne tik galėjo prisidėti prie žiemos varymo iš kiemo pramogų, bet ir paraugauti trispalvių blynų. Gausus blynų ragautojų būrys patvirtino, kad blynai – lietuvių mėgstamas valgis. Pasak maisto tinklaraštininkės Astos Černės, modernėjantys receptai, atsižvelgiant į sveiką gyvenseną, rodo, kad blynai iš lietuvių virtuvės niekur nedingsta. O drauge tai ir puiki priemonė atšvęsti valstybės atkūrimo100-metį.

Pasak etnologų, blynų valgymas Užgavėnių metu siekia apeiginius Saulės ritualus, kai paskutinės sočios vakarienės metu buvo palydima žiema ir pasitinkamas pavasaris. Šiandien jie dažniau jie ruošiami kaip šeimos patiekalas ir toliau nepraranda populiarumos ir reikšmės.

Sveikesni blynai be didelių pastangų

Maisto blogo „Saulėta virtuvė“ autorės Astos Černės manymu, blynai – tai šiltus prisiminimus žadinantis patiekalas. Nors sveika gyvensena į autorės šeimą atkeliavo drauge su kūdikio gimimu, maisto blogerė teigia, kad svarbiausia išlaikyti balansą. Todėl šio valgio iš savo raciono neišmeta. Autorė su skaitytojais neretai dalijasi sveikesniais produktais praturtintų blynų receptais. Blynai jų šeimoje – tai brangios akimirkos drauge.

„Po vaikelio gimimo šeimoje į mitybą stengiamės žvelgti sąmoningai, todėl greta išaugusio dėmesio sveikesnei mitybai, suprantame ir tai, kad gyvenime reikalingi ir tortai, ir blynai. Taip į mūsų rutiną sekmadieniais atkeliavo blynų kepimo tradicija. Juos kepame nesilaikydami griežtos sveikos mitybos piramidės, tačiau stengiamės išlaikyti balansą. Tradicinius ingredientus keičiame, papildome sveikesniais produktais.

Naudojame kvietinius miltus, tačiau dalį jų kartais keičiame iki miltų sumaltomis avižomis ar avižiniais dribsniais. Kepimui renkamės kokosų aliejų, pieno produktus be laktozės, įmaišome sveikesnių ingredientų kaip sėklos, linų sėmenys, kokosų drožlės. Praktikuojame savų uogų šaldymą žiemai. Tai lyg sveikesni pasirinkimai be kraštutinumo“, - teigia pašnekovė.

A. Černė paįvairinimui siūlo išmėginti blynų kepimą orkaitėje, nes tai nekasdienis, bet lengvai paruošiamas ir greitas variantas. Maisto blogerė sako, kad reikia standartinės blynų tešlos, kurią pilame į kepimo formą. Kad blynai būtų sultingesni, puresni, būtina pridėti vaisių, pavyzdžiui, obuolių, sezono metu persikų, nektarinų. Tai yra geras pasirinkimas tuomet, kai stovėti prie keptuvės nėra laiko.

Modernūs receptai iš prisiminimų

Blynus kepti galima ir iš daržovių – cukinijų, burokėlių, brokolinių, žiedinių ar baltojo gūžinio kopūsto bei daugelio kitų įvairių daržovių. Šie receptai į A. Černės virtuvę atkeliavo iš vaikystės prisiminimų. Nors receptūra ar ingredientai modernėja, pasak pašnekovės, blynų valgymas daugelio atmintyje iškyla kaip šilti vaikystės prisiminimai, kuriuos norisi perduoti ir savo vaikams.

„Maistas, mano manymu, yra susijęs su emocijomis ir prisiminimais. Manau, kad blynai – ypatingai emocijas keliantis valgis. Aš pati, kaip ir neabejoju daugelis žmonių, prisimenu vaikystėje mamos ar močiutės pusryčiams kepamus blynus. Blynai savyje neša žinutę apie jaukų laiką su šeima. Ir savo šeimose norisi kurti prisiminimus, kurie ateityje žadintų nostalgiją mūsų vaikams. Tai nejučiomis perduodama tradicija iš kartos į kartą. Mūsų namuose tai yra vienas iš jaukių ritualų, kai visi susiburiame prie stalo. Blynais nedažnai vaišiname savo svečius, todėl šiais laikais jie tapo šeimos valgiu“, – blynų tradicijomis dalijasi pašnekovė.

Jie gali būti ir trispalviai!

Kodėl pusryčiai negali žaismingai priminti ir apie brangias valstybines sukaktis? Mintis, paruošti trispalvius blynų mišinius, gimė „Malsenos“ komandai. Juos išbandyti galės kiekvienas, norintis originaliai paminėti valstybės atkūrimo 100-tį.

„Mums, kaip lietuviškai įmonei, svarbu grąžinti lietuviškas tradicijas į šeimas per gaminimą kartu, žaismingesnę, sveikesnę mitybą, dėmesį savo vaikams. Todėl pagalvojome, kodėl toks pusryčių patiekalas, kaip blynai negalėtų asocijuotis ir su istorine mūsų valstybės patirtimi. Tai puiki priemonė sužadinti vaikų smalsumą, kitaip papasakoti apie valstybės simbolius ir tradicijas. Su šia idėja prisidėjome prie visuotinai inicijuoto Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio projekto.

Taip pat daržovių nemėgstančių vaikų tėvams trispalviai blynai yra puiki išeitis savo atžalas sudominti ir paskatinti jų paragauti kita forma. Mat norėdami gaminti sveikatai palankesnius produktus, blynus nudažėme natūraliomis spalvomis. Eksperimentų būdu rinkomės daržovinius produktus, kurie tiktų reikalingoms spalvoms išgauti. Raudonai spalvai pasirinkome burokėlius, žaliai – špinatus, o geltonai – morką ir ciberžolę. Šie ingredientai blynams suteikia ir švelnaus daržovinio poskonio“, – apie idėjos užuomazgas pasakoja „Malsena“ rinkodaros vadovė K. Migonė.

Pozityvus požiūris į šventes

Trispalviai blynai pristatyti ir per Užgavėnių šventę Rumšiškėse, kur „Malsena“ atstovai tai pat pastebi visuotinį pozityvumą ir besikeičiantį požiūrį į valstybines šventes. Žmonės vis dažniau renkasi jas minėti žaismingai ir originaliai.

„Socialiniuose tinkluose vykdome akciją, kurios metu iš trispalvių blynų dėliojame istorinius faktus. Matydami sekėjų reakcijas į valstybės šimtmečio minėjimo žaidimus, suprantame, kad tai jiems svarbu. Šiemet džiaugiamės visuotiniu pozityviu požiūriu į valstybinių švenčių šventimą. Juntamas labai teigiamas pasididžiavimas savo tauta ir noras švęsti linksmai“, – teigė K. Migonė.

blynai, užgavėnės, Rumšiškės
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Ateinančiais metais kelyje A14 Vilnius–Utena vyks naujas rekonstrukcijos etapas, kurio metu bus atnaujintas 4 km ilgio ruožas. Magistralė bus platinama nuo 2 iki 4 eismo juostų, planuojamos gausios eismo saugos inžinerinės priemonės. Dėl šių darbų atlikimo jau pasirašyta 19,9 mln. eurų vertės sutartis.  „Magistralinis kelias Vilnius–Utena yra pagrindinė eismo arterija tarp sostinės ir šiaurės rytinių Lietuvos regionų. Dėl iš sovietmečio paveldėtos cementbe...
Įvykiai
Daugiau kaip 40 Lietuvos profesinių sąjungų vieningai skelbia palaikymą mokytojams ir rengia masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“. Sekmadienį, 14 valandą numatomos eitynės ir protesto mitingas prie Vyriausybės. Su mokytojais ir už mokytojus. Šia akcija norima parodyti, kad pedagogai yra ne vieni ir  visuomenė solidarizuojasi su mokytojais ir kad  kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu.  14 valandą gyva žmonių grandine susikabins rankomis...
Įvykiai
Gruodžio 3 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyko padėkos vakaras, į kurį  susirinko daugiau nei keturi šimtai savanorių iš visos Lietuvos, paskyrusių savo laiko Lietuvai – įvairioms savanorystės veikloms. Filharmonijoje vyko vieno iš kertinių valstybės atkūrimo šimtmečio projektų „Šimtmečio dovanos“ finalinis renginys. Vos kiek daugiau nei prieš metus startavęs „Šimtmečio dovanų“ projektas suvienijo daugiau nei 400 000 žmonių, kurie Lietuvai padova...
Gamta
„Pastarąjį dešimtmetį Kalėdos daug dažniau būna su lietumi nei su sniegu. Aš sakyčiau, kad labiau reikėtų tikėtis Kalėdų be sniego“, – portalui LRT.lt sako VU Geomokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, klimatologas Justinas Kilpys. Kad per šventės galėsime džiaugtis sniegu, negarantuoja ir etnologas Libertas Klimka, kuris dar rudenį pasinaudojo liaudies išmintimi ir nuspėjo, kad žiema bus be didesnių šalčių.  Galimi staigūs svyravimai ir Kalėdos b...
Laisvalaikis
Pastaraisiais metais nuolat augantis vergų skaičius rodo, kad visuotinės žmogaus teisių deklaracijos skelbimai dėl vergovės ir prekybos žmonėmis uždraudimo gali virsti tuščiu garsu, jei tokiems reiškiniams nebus aktyviai priešinamasi. Tai, kad dabar nemažai civilizuoto pasaulio žmonių džiaugiasi laisve, yra didelis, neseniai iškovotas laimėjimas, dalinė pergalė prieš vieną nemaloniausių ir seniausių institucijų – vergovę. Ji buvo žinoma visuose žemynuose (...
Laisvalaikis
Į Lietuvą, Vilniaus „Siemens“ areną, pirmą kartą atvykstančios trupės „The Illusionists“ magas portugalas Luis de Matos vadinamas Magijos meistru. Jis magijos klasikos ekspertas, sukaupęs daugiau nei 5 tūkst. magijos knygų, parašytų nuo XVI a., biblioteką ir pelnęs ne vieną dešimtį garbių apdovanojimų. Per futbolo stadiono Porto mieste, Portugalijoje, atidarymą jis vienu metu pradangino 52 001 šilkinę nosinaitę ir pateko į Gineso rekordų istoriją. „Aš esu...
Laisvalaikis
Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad privalu laikytis žvejybos ant ledo reikalavimų ir elgtis atsakingai. Artimiausiomis dienomis, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT), ledo danga jau susidarys ir vidutinio gylio ežeruose. Ledas laikomas nesaugiu, jeigu yra plonesnis nei 7 cm. Jis formuojasi nuo priekrantės zonos, todėl yra saugus tik...
Įvykiai
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje nagrinėjo UAB „Small Planet Airlines" vadovo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei. Spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas vertino įmonės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, teikiamus finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, taip pat - įmonės mokumą ir veiklos tęstinumą. Teismas nustatė, kad bendrovė, turėdama te...
Laisvalaikis
Jokių patvirtintų žinių apie Šv. Kotrynos asmenybės istoriškumą nėra. Anot legendos, ji turėjo būti gimusi ir gyvenusi Aleksandrijos mieste Egipte III a. pb. − IV a. pr. Tyrinėtojas Joseph Simon Assemani (1687–1768) siejo ją su istorine kilminga Aleksandrijos moterimi, kuriai buvo pasiūlyta tapti imperatoriaus Maksentijaus meiluže, tačiau jinai atsisakė. Po to buvo persekiota imperatoriaus, jos turtas konfiskuotas, pati ištremta. Rufinas Akvilietis ją vadi...