Lucasas: iš išorės kurstomas separatizmas – grėsmė nacionaliniam saugumui

Komentaro autorius - Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius E.Lucasas.

Kuo skiriasi tautų apsisprendimo judėjimai Katalonijoje, Kryme, Kosove, Kvebeke ir Škotijoje? Kodėl Vakarai laiko Krymo balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos negaliojančiu, bet pripažino Kosovo nepriklausomybę?

Šie klausimai gali pasirodyti sudėtingi – ypač tiems, kurie Šaltojo karo metais agitavo už pavergtųjų tautų teises.

Patogiausias būdas atsakyti į šiuos klausimus yra pasižiūrėti į moralinį bei istorinį kontekstą. 1989–1991 metais komunistinė totalitarinė valdžia ir Kremliaus kolonializmas buvo palikęs tokį nuodingą pėdsaką, kad šalys rinkosi sau patogiausius kelius į laisvę, ir pasaulis buvo tuo sužavėtas. Pralaimėjusiųjų verksmai, pavyzdžiui, Estijoje bei Latvijoje įstrigusių sovietmečio migrantų teisės, atsidūrė antrame plane. Imperijų skilimas yra keblus dalykas, bet svarbiausi turi būti nukentėjusiųjų interesai. Kaltinimai dėl iškilusių keblumų turėtų būti kreipiami kitur, pirmiausia – imperialistams.

Taip pat kyla klausimas dėl centrinės valdžios elgesio su periferija. Belgradas daugybę metų žiauriai elgėsi su Kosovu, o Ukraina dosniai suteikė Krymui autonomiją. 1998–1999 metais šimtai tūkstančių kosoviečių buvo priversti bėgti, kad išsigelbėtų nuo Slobodano Miloševičiaus režimo. Tuo tarpu rusai Kryme turėjo netgi daugiau politinių ir teisinių laisvių nei jų tautiečiai Rusijoje.

Tikroji žmogaus teisių problema buvo Krymo totorių patiriama priespauda; dabar jų padėtis – dar prastesnė.

Pagal tokį vertinimą dabartis yra svarbesnė už praeitį. Iš gyvosios atminties išblėsusios istorinės neteisybės kelia liūdesį, tačiau dabar gyvenančiųjų teisės tai nusveria.

Tautos, siekiančios pasinaudoti apsisprendimo teise demokratiškoje ir teisinėje valstybėje, galbūt nori vartoti tokią pat romantinę retoriką kaip išsivaduoti bandančios tautos, bet iš tikrųjų tokios teisės jos neturi. Kad ir kaip besiskųstų, Katalonija nėra „okupuota“ Ispanijos – kitaip negu Estija, Latvija ir Lietuva, kurios buvo okupuotos Sovietų Sąjungos. Škotijos nėra prispaudusi Anglija; ji yra globojama ir kartais ignoruojama, bet tai tik kelia susierzinimą.

Vis dėlto centrinės vyriausybės neturi visiškos laisvės taikyti bet kokią joms tinkančią valdymo formą. Gryna teisinė pozicija greičiausiai bus sutikta neigiamai, ypač jei ją įgyvendinti bus bandoma jėga. Atrodo, kad Ispanijos vyriausybė šito nesuvokia.

Tačiau į tautų atsiskyrimo klausimus reikia pažiūrėti apgalvotai ir neskubotai. Pirmiausia svarbu apibūdinti demos (valstybės visuomenę), kuri, tiesiogiai ar netiesiogiai, yra sprendimus priimantis subjektas. Tai gali būti ir suinteresuotas regionas, ir, pavyzdžiui, nacionalinis parlamentas. Svarbios ir teisinės gairės: jei egzistuoja konstitucija, jos turėtų būti laikomasi, o ne nepaisoma. Jei ją reikia pakeisti, kad būtų išspręstas tautos apsisprendimo klausimas, pokyčių iniciatoriai turėtų turėti labai įtikinamų argumentų, kad sulauktų jiems reikalingos paramos.

Klausimai, susiję su tautų apsisprendimu yra sudėtingi, taigi referendumai nebūtinai visais atvejaus yra vertingi. Jie priešina, nors tikrasis tikslas turėtų būti kompromisas. Galbūt plebiscitai atsako į vieną klausimą, bet iškelia daug kitų.

Be to, ne visada egzistuoja tik vienas pasirinkimas iš dviejų – visiška nepriklausomybė arba status quo. Daugelį kalbinių, kultūrinių ar religinių skirtumų galima palengvinti autonomija, jei laikomasi liberalios, demokratinės politinės tvarkos.

Galiausiai, užsienio šalių įsikišimas nėra naudingas. Jei vietinis separatistinis judėjimas turi atvirą arba slaptą paramą iš išorės, tai pradeda atrodyti kaip grėsmė nacionaliniam saugumui, o ne autentiška regioninio identiteto išraiška. Ir jeigu ta išorinė jėga – Kremlius, tuomet pavojaus varpai turėtų skambėti kurtinamai garsiai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

E.Lucasas komentaras politika
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Technologijų lyderė „Tele2“ pristatė kartu su fotografu Karoliu Januliu sukurtų nuotraukų parodą „Šimtmečio raidynas“. Iš paukščio skrydžio užfiksuoti šalies vaizdai, primenantys lietuviškosios abėcėlės raides – dovana Lietuvai Šimtmečio proga. „Lietuvos gamta ir senoji kalba yra tai, kuo mes kiekvienas didžiuojamės. Šimtmečio proga nusprendėme šiuos du dalykus sujungti, pasitelkdami fotografiją ir technologijas, o nuotraukas padovanoti – jomis kaip elektr...
Laisvalaikis
Lapkritį ypatingą poveikį turės Veneros planeta. Ji darys įtaką ne tik jaučiams, bet ir jų artimiesiems. Kuo dažniau būkite su artimaisiais, jie padės atsipalaiduoti ir įgauti naujų jėgų. Atstačius dvasinę pusiausvyrą bus lengviau spręsti šeimynines ir darbines problemas.  Neskubėkite, veikite sąmoningai. Lapkritį palankus metas padidinti savo pajamas. Norintiems atgauti dvasinę pusiausvyrą žvaigždės suteiks motyvacijos ir palankių galimybių. Tačiau neleis...
Laisvalaikis
Lapkritis avinams nusimato gana dinamiškas, todėl kuo daugiau ilsėkitės. Dabar palankus metas keliauti, ypač ilgesniam laikui. Atostogos padės atgauti jėgas. Jeigu neturite galimybės išvykti ilgesniam laikui, išnaudokite savaitgalius. Dabar palankus metas finansų ir asmeninio gyvenimo srityse. Suklydę nepasiduokite. Saulė, kuri įprastai Avinams pridaro problemų, lapkritį stengsis sugriauti jūsų planus, tad stenkitės būti pakankamai atidus ir atsargiai rink...
Įvykiai
Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pristatytas Išmokų vaikams įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo kitų metų pradžios vaiko pinigus už kiekvieną vaiką didinti nuo 30 iki 50 eurų. Teikiamos pataisomis taip pat siūloma suvienodinti išmokos dydį, kuri mokama vaikams, augantiems nepasiturinčiose ir gausiose šeimose, ir nepriklausomai nuo vaikų amžiaus kiekvienam vaikui skirti po 20 eurų priemoką. Tokiu atveju nepa...
Įvykiai
Lietuvoje kasmet įvyksta apie 2500–3000 eismo įvykių, kai susikerta transporto priemonių ir laukinių gyvūnų keliai. Vienas juodžiausių laikotarpių eismo dalyviams būna spalį, nes tada žvėrių migracijos sezonas pasiekia piką. Nors šalyje nemažai investuojama į specialias priemones vairuotojams apsaugoti nuo šių susidūrimų, tokie sprendimai gelbsti ne visada. Gyvūno elgesį sunku prognozuoti Tokių incidentų tikimybė ypač išauga tamsiuoju paros metu užmiesčio...
Sveikata
Širdis daužosi kaip pašėlusi, prakaitas teka upeliais, be realaus pagrindo kankina mirties baimė – tai pagrindiniai panikos priepuolių požymiai. Dauguma mano, jog šiuos priepuolius lemia fiziniai veiksniai ir gyvena baime, kad priepuolis pasikartos. Lara grįžo į savo gimtąjį miestą. Buvo pora laisvų savaičių laikui su draugais, šeima, ramybe, tačiau tas negeras jausmas viduje augo. Žiūrėdama televizorių Laura pajuto kylant karštį. Panika užvaldė merginos k...
Laisvalaikis
Nors vasara išlieka populiariausias atostogų laikas, kelionių pardavimai rodo, jog ribos tarp sezonų trinasi – vis daugiau poilsiautojų iš Lietuvos atostogų lagaminus kraunasi rudenį ar pavasarį. O savaitės, sutampančios su moksleivių rudens ar pavasario atostogomis, tampa ypač paklausios, mat, nepraleidžiant pamokų, šiluma piečiau esančiose šalyse galima mėgautis visa šeima. Pvz., Turkijoje poilsiautojų būna net iki lapkričio. Vis dėlto kelionių organizat...
Įvykiai
Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui sako kinų patarlė. Vis dėlto, siekiant maitintis sveikiau, svarbu ne tik papusryčiauti sočiai, bet ir tinkamai pasirinkti, ką ryte valgyti. Mitybos specialistės Vaidos Kurpienės teigimu, dažnas čia ir suklumpa. Tad ekspertė išskiria tris klaidas, kurias dauguma daro per pusryčius, ir paaiškina, kokie pusryčiai – išties vertingi. 1 klaida: saldūs pusryčiai Nors atrodytų, kad s...
Transportas
Užsitęsusi bobų vasara ir iki trumpų rankovių spalį vis dar leidžiančios išsirengti dienos ne juokais trikdo vairuotojus: kaip nepaskubėti šiemet „perauti“ savo automobilį žieminėmis padangomis? Atotrūkis tarp tam jau tinkamos temperatūros ankstyvą rytą ir šiltų dienų didina riziką, kad vairuotojai padangų keisti neskubės iki paskutinės sekundės, o jei staigiai atšals – tam bus visiškai nepasiruošę. Specialistai teigia, esminė klaida, kurią paprastai daro...